RU

EN

Respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Įsivertinimas – vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymo instrumentas

DARŽELIS – ARBA VAIKO ASMENYBĖS ŪGTIES LOPŠYS

Tenka pripažinti, jog šiandien didžiausio visuomenės ir politikų dėmesio sulaukia mokykla. Ikimokyklinis ugdymas tarsi „pasiklysta“ švietimo sistemos labirinte. Ar tai iš dalies formuoja tos pačios visuomenės požiūrį į ikimokyklinį ugdymą? Manau, kad TAIP. Ar tai teisinga? Tikrai NE. Nes būtent čia vaikas pradeda pažinti save, jį supantį pasaulį, atrasti jį ir savo vietą jame. Čia – ikimokyklinėje grupėje jis pradeda ugdytis kompetencijas, įgūdžius, kurie bus reikalingi mokykloje. Žinoma, ikimokyklinis ugdymas, užtikrinantis vaiko asmenybės ūgtį, formuojantis jo vertybes turi būti profesionalus ir kokybiškas. Todėl 2018 m. balandžio 18 d. Kaišiadorių r. Žiežmarių mokykla-darželis „Vaikystės dvaras“ sukvietė kolegas į respublikinę metodinę – praktinę konferenciją „Įsivertinimas – vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymo instrumentas“. Konferencijos tikslinė auditorija buvo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, tačiau didžiausias dėmesys buvo skirtas būtent ikimokykliniam ugdymui, jo svarbai. Džiugu, jog vaikas, jo ūgtis, poreikiai ir ateitis svarbūs ne tik Kaišiadorių, bet ir kitų rajonų pedagogams. Sulaukėme 98 svečių iš Vilniaus, Elektrėnų, Vievio, Kauno, Aukštadvario. Tokio formato renginiai leidžia ne tik dalintis neįkainojama patirtimi, žiniomis, įgūdžiais, bet ir sužinoti, išmėginti naujas priemones, technikas vardan, kaip sakė „Vaikystės dvaro“ mokinys Vilius, vaiko ateities, jo gerovės, sėkmės tolimesniame kelyje.

 Konferencijos metu pedagogai glaudžiai siejo teoriją su praktine veikla: buvo skaityti 6 žodiniai ir demonstruoti 15 stendinių pranešimų. Kviestinių lektorių išsakytos mintys, įžvalgos skatino į ikimokyklinį ugdymą, jo svarbą ir vykdomos veiklos prioritetus pažvelgti tarsi per padidinamąjį stiklą. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų išorinio vertinimo vadovaujančioji vertintoja, ekspertė Audronė Šarskuvienė kalbėjo apie vaiko veiklos įsivertinimo svarbą, jo naudą ugdymuisi, vaizdžiai pademonstravo darželyje ugdomų kompetencijų sąsają su mokykloje vykdoma veikla, pabrėždama šių ugdymo pakopų dermę ir tęstinumą, būtinybę kalbėti, orientuotis ir akcentuoti vaiko pažangą, o ne pasiekimus, kadangi būtent įsivertinimas padeda vaikams stebėti savo mokymąsi, suprasti savo gebėjimų raidą, formuoja pasitikėjimo savimi jausmą.

Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio metodininkė Violeta Jonynienė išsamiai ir profesionaliai apžvelgė vaiko amžiaus tarpsnių psichologinį portretą bei įsivertinimo galimybes ugdant jo savarankiškumą ir atsakomybę. Lektorė išsakė patarimus kaip pedagogai, atsižvelgdami į vaikų raidos ypatumus turėtų elgtis, vertindami vaiko pasiekimus bei pažangą, kad nenuslopintų jo noro domėtis, smalsauti, siekti tobulėti.

Logopedė Sonata Lažauninkienė pademonstravo kaip taikant įvairius vaiko veiklos įsivertinimo metodus galima skatinti jo kūrybiškumą, sąmoningumą, atsakomybę už savo mokymosi rezultatus, formuoti ugdytinio ir pedagogo dialogą, savitarpio pagarbą.

Rumšiškių lopšelio – darželio vyr. auklėtoja Rasa Veverskienė, kaip profesionali praktikė, nurodė pedagogo žingsnius, vykdomos veiklos motyvus, siekiant užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaiko įsivertinimo kokybę: keliami konkretūs ir aiškūs ugdymo tikslai bei uždaviniai; kuriamos situacijos, skatinančios vaikus spręsti problemas, tyrinėti, kritiškai mąstyti; atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes užduotys individualizuojamos. Tai pagrindiniai profesionalaus ir kokybiško ugdymo aspektai, leidžiantys pažinti kiekvieną vaiką, padedantys atskleisti jo asmenybės raidą bei padarytą pažangą.

Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Jolita Maželienė pristatė programėlę „ClassDojo“, kurią sėkmingai taiko bei naudoja savo ugdytinių asmeninei pažangai stebėti, pageidaujamo elgesio formavimui, jų savarankiškumo, atsakomybės ugdymui. Ši programa – puikus įrankis tėvų informavimui ir ryšio su vaiku bei mokytoja palaikymui.

Žiežmarių mokyklos – daželio „Vaikystės dvaras“ komanda savo pranešimu pademonstravo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumo, ugdymo programų, veiklų dermę bei sąsajas. Direktorė Eglė Raudeliūnienė akcentavo, jog būtent ikimokyklinėje grupėje vaikas mokosi empatijos, bendravimo, savireguliacijos, čia jis mokosi tapti sėkmingu visuomenės nariu, ugdosi kompetencijas, kurių prireiks tiek mokykloje, tiek asmeniniame gyvenime. Kalbėta ir apie mokykloje taikomą Bloom‘o taksonomiją, kurią sėkmingai galima naudoti ir ikimokykliniame ugdyme. Ikimokyklinio ugdymo pedagogė Regina Baltrušaitienė peržvelgė vaikų nuo 2 iki 5 metų vertinimo ir įsivertinimo formų, būdų bei priemonių retrospektyvą. Atkreipė klausytojų dėmesį į „Vaikystės dvare“ vykdomo aštuonerių metų integralaus ugdymo plano „Vanduo“ ir „Žemė – mūsų planeta“, grindžiamo turima vaikų gyvenimiška patirtimi, tyrinėjimais bei aplinkos pažinimu taikymą nuo ankstyvos vaikystės.  Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Natalja Markevičienė supažindino su „kelionės link mokyklos“ pradžia, kur vaikai mokosi ne tik įsivertinti patys, bet ir argumentuotai, mandagiai vertinti savo ir draugų veiklos rezultatus, tapti ir būti komandos nariu. Pradinio ugdymo pedagogės: vyr. mokytoja Kristina Kertenienė bei mokytoja metodininkė Rūta Ašmenienė  peržvelgė gausybę įsivertinimo būdų, kiekvieną iliustruodamos nuotraukomis ir išsamiais paaiškinimais. Mokytojos akcentavo, kad tam tikrų veiklų tęstinumas bei dermė tarp priešmokyklinio ir pradinio ugdymo, bendradarbiavimas tarp pedagogų, tarpusavio ryšys neišvengiamai teigiamai veikia tolimesnį vaiko ugdymosi rezultatą, jo asmeninę brandą bei ūgtį.

Antroje konferencijos dalyje – praktikume, pedagogai turėjo puikią galimybę pasidalinti turima patirtimi atliekant „situacijų“ analizę. Reikia pabrėžti, jog tai ne šiaip profesionalai – pedagogai, tai žmonės, jaučiantys širdimi, žmonės, turintys neišsenkančius kūrybiškumo klodus, gebantys į kiekvieną vaiką žvelgti psichologo, pedagogo, draugo, tiesiog mylinčio žmogaus akimis. Švietimo įstaigų vadovams (direktoriaus ir direktorių pavaduotojams ugdymui) skirta užduotis pareikalavo vadovavimo ugdymo procesui, administravimo, probleminių situacijų bei personalo valdymo strategijų taikymo įgūdžių. Nudžiugino kolegų gebėjimas įžvelgti tas pačias problemines sritis, sprendimų priėmimo racionalumas, profesionalus požiūris į kokybiško ugdymo (si) organizavimą bei vadybą.

Konferencijos refleksijos atlikta analizė leidžia teigti, jog tokio formato renginiai būtini ne tik dėl galimybės pedagogams dalintis gerąja patirtimi, turimomis teorinėmis bei praktinėmis žiniomis, tartis, analizuoti ir diskutuoti rūpimais klausimais, bet ir dėl neišvengiamos būtinybės atkreipti tiek visuomenės, tiek politikų dėmesį į ikimokyklinio ugdymo svarbą, mažinant atskirtį tarp mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų, keisti susiformavusį požiūrį į „darželį“, kuris šiandien yra tarsi švietimo sistemos „posūnis“. Būtina skirti deramą dėmesį šiai švietimo sistemos pakopai, nes ikimokyklinis ugdymas – ugdymo mokykloje pamatas, VAIKO ASMENYBĖS ŪGTIES LOPŠYS.

Straipsnį parengė:
Direktorė Eglė Raudeliūnienė

 

Pragrama
Programa

 

Pranešimai
Audronė Šarskuvienė
ClassDojo programa – Jolita Meželienė
RASA VEVERSKIENĖ
SONATA LAŽAUNINKIENĖ
VAIKYSTĖS DVARAS
VIOLETA JONYNIENĖ