Ką tik nuskambėjo Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracinė kalba, nurimo šurmulys ir dažnai sau užduodamas retorinis klausimas „kokia Lietuva bus dabar?“. VIENA LIETUVA – uždavinys, siekiamybė ar realija? Rezultatą pamatysime ne šiandien ir ne ryt, bet pamatysime. Šiuo metu man kyla kitas retorinis klausimas: ar VIENA LIETUVA, kaip vizija, taikoma ir švietimo sistemai? Manau sutiksite, kad švietimas privalo būti vienas, nedalomas, nesegreguojamas į daugiau ar mažiau svarbius ugdymo(si) etapus. Svarbus kiekvienas jo žingsnis – pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant universiteto diplomu.

Dar kartą pakalbėkime apie VAIKĄ: jo poreikius, galimybes, gebėjimus. Kai kalbame apie mažojo žmogaus ugdymą, kokia pirma mintis ateina į galvą? Taip, IKIMOKYKLINIS ugdymas. Ilgus metus ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje buvo ignoruojamas, nes  sąvoka „ugdymas“ tarytum neegzistavo ir darželiai daugiau vykdė vaikų priežiūros funkciją. Reformos, ugdymo kokybės pokyčiai, naujovės, tikslinis finansavimas buvo orientuoti į visas švietimo sistemos pakopas – pradedant bendrojo lavinimo mokykla, baigiant universitetais, išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. A. Einšteinas yra pasakęs: „Jei A gyvenimo sėkmė, tai A = X + Y + Z, kur X – tai darbas, Y – žaidimas, o Z – užčiaupta burna.“ Ką šiandien vaikas veikia darželyje? X – mokosi dirbti, kantriai ir teisingai atlikti užduotis, koncentruoti dėmesį, naudotis pieštuku, liniuote ir t.t.; Y – žaidimų pagalba modeliuoti ir spręsti socialines, kūrybines, konfliktines ir kt. situacijas, pažinti save, savo pomėgius, gebėjimus ir polinkius; Z – mokosi socializuotis, gerbti save ir aplinkinius, pažinti savo emocijas, jas kontroliuoti ir daugybę kitų SĖKMINGO GYVENIMO (t.y. A)  sudedamųjų dalių. Prie jų prisiliečiama būtent čia – IKIMOKYKLINIAME UGDYME. Lietuva savo pažangą švietimo srityje matuoja pagal duomenis, gautus iš PISA tarptautinio penkiolikmečių tyrimo. ŠMSM  2018 metų veiklos ataskaitoje pažymima, kad matomas rezultatų pablogėjimas ypač gamtamokslinio raštingumo srityje. Tuo tarpu „EBPO 2015 metų tyrimas įrodė, kad: jeigu mokinių pasiekimai pakyla iki EBPO šalių vidurkio ir to lygio išlieka tolygūs visoje šalyje, per 10 metų tos šalies BVP išauga tiek, kad atsiperka švietimo išlaidos. Taigi, efektyvi ir į rezultatus orientuota švietimo sistema yra ekonomiškai naudinga investicija.“ (ŠMSM, 2018 m. veiklos ataskaita). Pažymėtina, jog pagal investicijas švietimui esame 12 vietoje ES. Akivaizdu, investicijos pakankamai didelės, bet rezultatai nedžiugina. Maža to, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2018-2020 metų strateginiame veiklos plane numatytas 2018 m. prioritetas VP-01. Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką (LRV prioritetinė kryptis Nr.2.1.) ir žingsniai kaip valstybė planuoja jo siekti, tačiau juose neužsimenama apie ikimokyklinį ugdymą… Strategijoje yra numatytos veiklos, liečiančios ikimokyklinį ugdymą:

1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės vertinimo (išorės ir vidaus) sistemos sukūrimas. Norisi tikėti, kad po pirminių išorės vertinimų bus atlikta išsami situacijos analizė ir Nacionalinės švietimo agentūros pateiktos išvados, rekomendacijos ir siūlymai ras savo vietą ŠMSM strateginiame veiklos plane siekiant ikimokyklinio ugdymo kokybės užtikrinimo ir gerinimo.
2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų pirminis ir tęstinis rengimas. Nekelia abejonių numatytosios priemonės svarba, nes ankstyvojo ugdymo pedagogas daro tiesioginį poveikį kiekvieno vaiko asmenybės ūgčiai ir jo pasiruošimui tolimesniam ugdymuisi mokykloje. Natūralu, jog ankstinant priešmokyklinį (nuo 5 m. amžiaus) ir pradinį ugdymą (nuo 6 m.) ikimokykliniam ugdymui tenka išskirtinai svarbus vaidmuo ir investicijos į tinkamą bei kokybišką pedagogų rengimą yra būtinos.

Tos pačios idėjos vedina, Kaišiadorių r. Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ komanda 2019 m. birželio 12 d. suorganizavo respublikinę metodinę – praktinę konferenciją „Nuo uždavinio iki rezultato“, skirtą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams.

Konferencijos ištakos:

1. Kaišiadorių rajono LL3 švietimo pokyčio įgyvendinimo projekto eigoje buvo kryptingai orientuojamasi į ikimokyklinio ugdymo mokytojų poreikius: suorganizuota konsultacija – mokymai „Vaiko veiklos įsivertinimas“ (lektorė – Utenos lopšelio-darželio „Želmenėlis“ direktorė Sigita Balčiūnienė) ir kūrybinė laboratorija „Vertinimas ir įsivertinimas ikimokykliniame ugdyme“;
2. Atliepdamas LL3 projekto numatytiems tikslams, Žiežmarių mokykla-darželis „Vaikystės dvaras“ 2018 m. balandžio 18 d. suorganizavo respublikinę metodinę-praktinę konferenciją „Įsivertinimas – vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymo instrumentas“, orientuotą į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Konferencijos eigoje išryškėjo tam tikros tendencijos/problemos, t.y.: ugdymo veikla ne visada struktūruota, vertinimas ir įsivertinimas dažnai fragmentiškas, iki galo neaiški jo nauda vaikui ir mokytojui, tik dalis vertinimo ir įsivertinimo duomenų naudojami tikslingai arba visai nenaudojami. Tapo aišku, jog turime kalbėti apie veiklos struktūrą, uždavinio formulavimą, vertinimo ir įsivertinimo kriterijų aiškumą, gautų duomenų panaudojimo galimybes ir formas, apie kiekvieno vaiko asmeninės pažangos fiksavimo būdus bei priemones, ugdomų kompetencijų arba gebėjimų svarbą ir poveikį tolimesniam ugdymuisi, asmeninės sėkmės laidavimui. Nesuklysiu teigdama, kad pedagoginė visuomenė mintinai žino 6 pamatines kompetencijas (socialumo, komunikavimo, pažinimo, mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir kūrybos bei asmeninė) ugdomas mokykloje. Tačiau turiu pabrėžti, jog visas šias kompetencijas pagal 18 vertinimo žingsnelių nuosekliai ugdo darželis! Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje formuojasi pažintiniai vaiko gebėjimai, kurie lemia tolimesnio jo ugdymosi sėkmę.

Taigi, 2018-04-18 d. respublikinės konferencijos išdavoje, Žiežmarių mokykla-darželis „Vaikystės dvaras“ 2019 m. birželio 12 d. suorganizavo respublikinę metodinę praktinę konferenciją ikimokyklinio  ir  priešmokyklinio   ugdymo  mokytojams   „Nuo uždavinio iki rezultato“, kurios metu mokytojai turėjo galimybę ne tik gauti teorinių žinių apie šiuolaikinio ugdymo tendencijas, bet ir atlikti praktines užduotis, išanalizuoti Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ priešmokyklinio ugdymo mokytojos Nataljos Markevičienės nufilmuotą ugdomosios veiklos „Varnėno inkile“ medžiagą ir dar kartą įsitikinti kokia svarbi ir neįkainuojama yra jų atliekama misija vaikui, jo sėkmingai ateities perspektyvai.

Apie būtinybę tinkamai įvertinti ikimokyklinio ugdymo svarbą savo pranešime „Ikimokyklinio ugdymo svarba vaiko asmenybės ūgčiai“ konferencijos metu kalbėjo buvęs švietimo viceministras, UPC mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus metodininkas Gražvydas Kazakevičius. Jis akcentavo, kad privalu atsižvelgti į EBPO ir EK rekomendacijas Lietuvai, kuriose nurodoma, jog būtina siekti ankstyvojo vaikų ugdymo, kaip ypač svarbaus asmens amžiaus tarpsnio pripažinimo ir skirti jam pakankamą finansavimą.

Jis pabrėžė, jog remiantis 2015 m. PISA atliktų tyrimų rezultatais paaiškėjo, jog Lietuvoje vienerių metų darželio lankymas padeda pasiekti vidutiniškai 3 taškais aukštesnį gamtamokslio raštingumo rezultatą.

Vienas svarbiausių dalykų, norint užtikrinti ekonominį ir socialinį teisingumą valstybėje, yra užtikrinti jau ankstyvame amžiuje, kad kiekvienas vaikas gaus tokį pat gerą išsilavinimą. Lektorius pateikė ir konkrečius žingsnius, kurie galėtų padaryti teigiamą poveikį pokyčiams:

1. Įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą pasibaigus motinystės/tėvystės atostogoms (nuo 1 arba 2 m.), t.y. šeimai pageidaujant,  steigėjas privalo sudaryti galimybę  naudotis valstybės subsidijuojama ikimokyklinio ugdymo paslauga (nors kelias valandas per dieną);
2. Tik kokybiškas institucinis ugdymas duoda pridėtinę vertę vaikui, šeimai ir valstybei, todėl būtina gerinti ugdymo proceso kokybę: sukurti formalaus kokybės vertinimo sistemą, gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo sąlygas (darbo užmokesčio dydis turi prilygti pradinių klasių mokytojų darbo užmokesčiui, trumpinti kontaktines darbo valandas (dabar 33+3), pereiti prie „vaiko/auklėtojo“ santykio reglamentavimo, sukurti ir įdiegti paramos ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo programas teikiančioms ugdymo įstaigoms pagalbos sistemą. Tokie strateginiai pokyčiai leistų efektyviai spręsti šios kategorijos pedagogų trūkumą Lietuvoje;
3. Įdiegti nemokamą 0-6 m. vaikų maitinimą, aprūpinti įstaigas pakankamu finansavimu įsigyjant vaiko asmeninėms reikmėms ir ugdymui skirtomis priemonėmis. Sukūrus tokią sistemą kai ikimokyklinio ugdymo įstaigos teikiama paslauga taptų nemokama, nekelia abejonių, jog ženkliai padidėtų ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankančių vaikų skaičius Lietuvoje. Tai prisidėtų ir prie pasiekimų gerinimo ir prie socialinės rizikos/atskirties mažinimo;
4. Stiprinti „tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių“ galią vietose, kuris talkintų šeimoms, užtikrintų, kad vaikai, kuriems būtinas institucinis ugdymas  jį gautų (pasirūpintų jų atvežimu, maitinimu, ugdymo priemonėmis ir t.t. tai, kas šiuo metu taikoma mokyklose).

Gražvydo Kazakevičiaus išsakytos įžvalgos pagrįstos tyrimais, konkrečios, verčiančios permąstyti vykdomą veiklą ugdymo įstaigose respublikos mastu.

Doc. dr. Birutė Autukevičienė savo pranešime „Inovatyvūs darbo būdai, metodai ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme“ kalbėjo apie kokybiško ugdymo dimensijas, universalaus dizaino mokymuisi strategiją, kuri modeliuoja į kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę orientuotą bendrą ugdymo procesą, akcentavo, jog ugdymas turi būti pritaikytas kiekvienam vaikui (ne tik spec.  poreikių turinčiam). Išsamiai aptarta pedagogo vaidmens ugdymo procese kaita, jo vykdomos funkcijos ir užduotys, atliepiančios šiuolaikinio mokymosi paradigmą. Lektorė pateikė išsamią informaciją apie pedagoginių strategijų taikymą orientuojantis į išsikeltus ugdymo tikslus, metakognityvinių klausimų formulavimą ir jų svarbą vaiko mąstymo gebėjimams lavinti, tiriamosios ir kūrybinės gamtamokslinės veiklos aspektus, jų svarbą tolimesniam vaiko ugdymuisi ir daug kitų itin aktualių šiandienos ankstyvajam ugdymui temų.

Kaišiadorių r. Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ direktorė Eglė Raudeliūnienė, remdamasi stažuotės Vokietijoje patirtimi, savo pranešime „Ugdomoji veikla darželyje, Lietuvos ir Vokietijos kontekste“ pasidalino savo įžvalgomis apie Lietuvos ir Vokietijos ikimokyklinio ugdymo panašumus ir skirtumus. Pabrėžė, jog užsienyje jau suprantama ankstyvojo vaiko ugdymo svarba, todėl ten su didele pagarba ir atsakomybe žiūrima į ikimokyklinį ugdymą, nes nuo pradžių pradžios priklauso tolimesnis vaiko vystymasis ir ugdymasis. Pranešėja akcentavo, kad Vokietijoje valstybiniai vaikų lopšeliai ir darželiai steigiami tik tose vietovėse, kuriose nėra privačių ikimokyklinio ugdymo programų teikėjų. Dauguma privačių teikėjų yra ne pelno siekiančios organizacijos.
Valstybės finansavimas skiriamas neatsižvelgiant, ar ikimokyklinio ugdymo programos teikėjas yra privati, ar valstybinė   ikimokyklinio   ugdymo   įstaiga.

Pažymėtina, kad Vokietijoje yra itin aukšta įstaigos veiklos kokybės įsivertinimo kultūra. Įsivertinimo procedūra atliekama nuosekliai, t.y. du kartus per metus. Kalbant apie išorinį veiklos vertinimą, reikia pasakyti, kad ši veiklos kokybės priežiūros forma Vokietijoje vykdoma jau seniai, ji atliekama kas 5 metus. Kalbėdama apie ugdymo proceso organizavimą, E. Raudeliūnienė pabrėžė, jog stebint veiklas akivaizdžiai matosi pedagogo profesionalumas ir kompetencija. Vaikų skaičius grupėse yra didelis (apie 30 vaikų), tačiau nėra chaoso, visos veiklos aiškiai struktūruotos, limituotos laike, turi tikslą ir uždavinį, jaučiasi bendrųjų susitarimų poveikis vaikų elgesiui ir jo korekcijai. Vokietijoje neatsiejama ugdymo proceso dalis – kasdieninis tėvų informavimas apie vaiko pasiekimus, pažangą, elgesį, kylančias problemas. Lietuva gali pasigirti ugdymo priemonių gausa ir erdvių (lauko, vidaus) estetika, jų funkcionalumu, bet reikia pripažinti, jog ne tai daro didžiausią poveikį kokybiškam ugdymo procesui. Kadangi ikimokyklinis ugdymas ilgą laiką Lietuvoje iš dalies „iškrisdavo“ iš bendrosios švietimo sistemos ir jį buvo žiūrima gana atsainiai, turime visomis išgalėmis siekti ikimokyklinio ugdymo pripažinimo kaip itin svarbios švietimo sistemos sudedamosios dalies, privalome mokytis, kelti kvalifikaciją, įvaldyti šiuolaikinius ugdymo metodus ir priemones tam, kad kiekvienas vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, turėtų visas reikiamas kompetencijas, gebėjimus tolimesniam ugdymuisi.

Apie būtinas kompetencijas pedagogo veikloje kalbėjo ir  NMVA vadovaujančioji vertintoja, ekspertė, lektorė Audronė Šarskuvienė. Savo pranešime „Ugdomosios veiklos uždavinio formulavimo ir vertinimo kriterijų įtaka ugdytinių asmeninei pažangai ir įsivertinimo procesui“ lektorė, remdamasi „Geros mokyklos koncepcija“ analizavo kokiomis priemonėmis, būdais, metodais reikėtų siekti išmokimo,   gebėjimų,   kompetencijų   bei   ugdymo   rezultatų   ikimokykliniame   ugdyme,   aptarti ikimokyklinukų gyvenimo ritmą lemiantys veiksniai. Ypatingas dėmesys buvo skirtas ugdymo(si) uždavinio kėlimui  (formulavimui),   jo sudedamosioms dalims, numatomos vaiko ugdomosios veiklos planavimui ir grįžtamojo ryšio svarbai tolimesniam ugdymo proceso planavimui, stebint kiekvieno vaiko pažangą, pasiekimus. Lektorė išsamiai aptarė praktines ugdymo, orientuoto į rezultatą galimybes. Per pažinimo kompetencijos ugdymo pavyzdį, buvo išanalizuoti įvairaus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo proceso planavimo ir organizavimo žingsniai, metodai, priemonės, būdai, grįžtamojo ryšio teikiami privalumai pedagogui ir vaikui.

Tačiau kaip vienas esminių aspektų kokybiškam ugdymui buvo įvardintas paties mokytojo ugdymo(si)  įprasminimo  suvokimas,  nes  būtent jis – mokytojas, pažindamas mokinių veiklos ir mokymosi motyvus, parenka ugdymo(si) metodus, formas ir užduotis taip, kad mokymasis jiems padėtų įgyti įvairios prasmingos patirties (stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo, žaidimo, kūrybos, taip pat socialinių sąveikų) ir būtų optimaliai gilus bei auginantis. Tokiu būdu mokymasis siejamas su mokinių gyvenimo patirtimis, sudaromos sąlygos modeliuoti ar spręsti realaus pasaulio problemas, ugdytis realiam gyvenimui aktualius mąstymo ir veiklos gebėjimus. Vaikams būtina suprasti, koks jų veiklos tikslas, ką naujo patyrė, sužinojo, kiek jie paaugo, praturtėjo, pasidarė įgalesni.

Nesvarbu kiek turime teorinių žinių. Be praktikos, be gebėjimo teorines žinias pritaikyti savo kasdienėje veikloje jos netenka prasmės ir nesukuria pridėtinės vertės. Todėl antroje konferencijos dalyje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, pagalbos vaikui specialistai  turėjo galimybę praktiškai išmėginti lektorių išsakytas įžvalgas, rekomendacijas ir patarimus susiejant juos su jau turima patirtimi. Konferencijos refleksija parodė, jog mokytojams tai buvo įdomi patirtis, verčianti apmastyti savo vykdomą veiklą, ugdomojo proceso specifikos ir jų, kaip pedagogų vaidmens kaitą šių dienų realijas atspindinčiame ikimokykliniame ugdyme.

Neabejojame, kad konferencijos metu įgytos teorinės ir praktinės žinios teigiamai įtakos kolegų tolimesnės veiklos perspektyvas, sąlygos ugdymo(si) proceso kokybinę kaitą, skatins ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojus pasitikėti savo jėgomis, drąsiai ir kūrybiškai priimant iššūkius  ugdant jaunąją kartą – laisvą, kūrybišką, nebijantį iššūkių Lietuvos ateities vaiką, nes tai ir yra mūsų visų uždavinys ir laukiamas rezultatas.

 

Straipsnį parengė:

Kaišiadorių r. Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ direktorė

Eglė Raudeliūnienė

 

 

Pranešimai:

Ikimokyklinio ugdymo svarba vaiko asmenybės ūgčiai

Inovatyvūs darbo būdai, metodai ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme

Ugdomoji veikla darželyje, Lietuvos ir Vokietijos kontekste

„Nuo uždavinio iki rezultato“ Respublikinė metodinė – praktinė konferencija

Nuotraukos: Rasa Šnipienė, Kristina Kertenienė, Kamilė Montrimienė