Šiltą pavasario rytą vaikai su džiaugsmu susirinko į Velykėlių šventę – „Laukiau mažų Velykėlių, kaip zuikys unt kelma“. Šventė vyko gamtoje, kur švelniai linguojančios medžių šakos ir saulės spinduliai kūrė ypatingą, pavasariškai džiugią nuotaiką.
Renginys buvo kupinas lietuviškų Velykėlių tradicijų puoselėjimo. Mokytojos ir mokytojų padėjėjos vaikus supo marškose, supuoklines dainas dainavo meninio ugdymo mokytoja.
Į šventę atvyko ypatinga viešnia – Velykė Laima, kuri kartu su vaikais žaidė žaidimus, šoko tradicinius lietuvių liaudies šokius bei ratelius, o smagios žaidimų akimirkos kėlė skambų vaikų juoką.
Mažieji minė mįsles apie pavasarį, gamtą ir margučius. Ieškojo Velykų kiškio pamestų saldumynų bei Atvelykio margučių.
Ši diena tapo ne tik smagia pramoga, bet ir prasminga patirtimi – vaikai išgyveno bendrumo jausmą, stiprino tautinę savimonę, pažino Velykėlių šventimo tradicijas ir džiaugėsi atgimstančios gamtos stebuklu.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Raimonda Ikasalaitė-Marcinkevičienė
