TILTAS „LIETUVA – GRUZIJA“
Turbūt gražiausia laimė pasaulyje – rasti žmonių,
kurie mąstytų ir jaustų taip kaip mes. ( Carl Spitteler)
Kodėl „tiltas“? Jis sujungia krantus, valstybes, žmones, o kartais ir jų gyvenimus. Tilto, koks jis bebūtų: ar alegorinis, ar realus, vienas žmogus nepastatytų. Reikia daug rankų, didelio noro, kartais užsispyrimo, kad krantus sujungtų ta gija, kuri atveria vartus į širdį, namus, valstybes…
Kodėl „Lietuva – Gruzija“? Taip jau nutiko, kad mano poilsinės kelionės po mistinę, senove pulsuojančią ir senąsias tradicijas puoselėjančią Gruziją metu, teko susitikti su gausybe nuoširdžių, atvirai besišypsančių ir su meile į kiekvieną žiūrinčių žmonių.
Daug apie Gruziją nepasakosiu, nes tai sunkiai žodžiais nusakoma šalis. Ją tiesiog reikia aplankyti. Galiu tik trumpai aprašyti vieną gruzinų senolių pasakojimą kaip atsirado Gruzijos valstybė: kai Dievas dalino žemes įvairioms tautoms ir klausė ko jos pageidautų, vieni prašė kalnų, kiti naudingų iškasenų, treti jūros ar vandenyno. Nebuvo tik gruzinų. Kai pagaliau, išdalinus visas žemes pasirodė jie, Dievas paklausė: kur jūs buvote taip ilgai? Aš jau išdalinau visas žemes, jums nieko neliko. Tuomet gruzinai atsakė: mes negalėjome ateiti anksčiau, nes keldami vyno taurę šlovinome Tave, sukūrusį tokį nuostabų pasaulį! Dievas buvo sau pasilikęs mažą žemės lopinėlį, kuriame buvo viskas: kalnai, jūra, naudingos iškasenos, derlinga žemė. Pagalvojęs, atsakė gruzinams: jei jūs žinote kas yra svarbiausia žmogaus gyvenime ir nuo ko prasideda kiekvieno iš jūsų pirmas žingsnis – dovanoju jums šį mažą žemės lopinėlį ir nepamirškite susėdę prie stalo, pirmąją vyno taurę kelti šlovinant Viešpatį. Ir tikrai, senosios Gruzijos tostų tradicijos išlikusios iki mūsų dienų, nes pirmasis tostas visada sakomas šlovinant Dievą. Beje, reikia paminėti, jog Gruzijoje yra labai aukšta užstalės kultūra – jiems tai tiesiog buvimas kartu, bendravimas, pagarba, galimybė išsikalbėti ir išsakyti savo skaudulius ir džiaugsmus (gruzinai juokauja, jog tuomet jiems nebereikalinga psichologo pagalba).
Tačiau grįžkime prie TILTO „LIETUVA – GRUZIJA“. Visi žinome, jog Lietuvą ir Gruziją sieja itin draugiški santykiai tiek politiniu, tiek visuomeniniu požiūriu. Ne paslaptis, jog lietuviai ten sutinkami ypač šiltai bei svetingai. Savo ruožtu noriu pasidžiaugti ne tik nuostabia kelione po šią neužmirštamą šalį, sutiktais draugiškais ir nuoširdžiais žmonėmis, bet ir užsimezgusia draugyste mokyklų lygmenyje. Kaišiadorių r. Žiežmarių mokykla-darželis „Vaikystės dvaras“ pasirašė tarptautinio bendradarbiavimo sutartis su:
Privačia Gruzijos – Amerikos mokykla „Progress“ LTD, kuri turi savo padalinius Tbilisyje ir Batumyje. Generalinės direktorės Nino Chikashvili nuoširdus noras bendrauti ir bendradarbiauti įžiebė viltį, jog mūsų vaikai turės galimybę tobulinti anglų kalbos komunikacinius gebėjimus, susipažinti su savita Gruzijos kultūra ir supažindinti bendraamžius su mūsų senosiomis tradicijomis bei papročiais;
Kutaisio 41-ma vidurinė mokykla pasitiko plazdenančiomis Gruzijos ir Europos Sąjungos vėliavomis. Direktorius David Nishnianidze, vaišindamas gardžiai kvepiančia kava ir saldumynais, išsakė lūkestį bendrauti ne tik pradinių klasių lygmenyje, bet ir su vyresniais vaikais. Direktorius didžiavosi savo ugdytinių pasiekimais matematikos, fizikos, chemijos srityse. Nuoširdžiai tikiu, jog mūsų rajono gimnazijos galėtų pasidalinti savo gerąja patirtimi su kolegomis Gruzijoje. Juk tokiu būdu užtikrintume ne tik bendradarbiavimo tęstinumą, bet nutiestume ženkliai platesnę prasmę turintį tiltą, kuris mūsų vaikams atvertų naujas patirtis, galimybes, perspektyvas;
Svaneti regione esanti Mestia rajono Lakhamuli kaimo pagrindinė mokykla apsupta dangų remiančiais kalnais. Tai ne didelė kaimo mokykla, kurioje mokosi vos 38 mokiniai, tačiau ugdymosi pasiekimai stulbinantys: respublikos konkursuose ir olimpiadose vaikai laimi prizines vietas. Tiek mes, tiek direktorė Nazi Sabanidze nuoširdžiai tikimės, jog pavyks pačiu greičiausiu metu suorganizuoti tarptautinę vasaros stovyklą mūsų vaikams. Juk tiesioginis bendravimas, dalinimasis šypsenomis, rankų prisilietimai darant bendrus darbelius ekspozicijai – labiausiai suartina. Tada nebesvarbus kalbos barjeras, kultūrų skirtumai, svarbu tiesiog būti šalia ir kartu, tada užsimezga draugystė, tada nutiesiami TILTAI.
Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“
Direktorė Eglė Raudeliūnienė