RU

EN

Respublikinė, metodinė konferencija Z karta pamoka be vadovėlio iššūkis ar galimybė

RESPUBLIKINĖ METODINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA
2017 m. kovo 22 d.
Kaišiadorys

2017 m. kovo 22 d. Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ direktorė Eglė Raudeliūnienė ir komanda organizavo Respublikinę metodinę-praktinę konferenciją „Z karta. Pamoka be vadovėlio – iššūkis ar galimybė?“ – tai vienas iš renginių, skirtų įstaigos 40-čiui paminėti ir puikus būdas dalytis patirtimi, diskutuoti, kelti idėjas ir užmegzti naujas pažintis tolimesnei veiklai. Konferencijos metu buvo analizuojama „Z kartos“ ugdymo (-si) metodologija, principai, priemonės ir su jomis susiję iššūkiai bei galimybės. Konferencijos tikslinė auditorija apėmė ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogus.

Konferencijoje dalyvavusiųjų skaičius ir geografija nustebino savo dydžiu: saulaukėme 90 svečių iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Panevėžio, Rokiškio, Kaišiadorių ir kitų rajonų.

Prasidedant įtemptai, produktyviai dienai Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ pramoginių šokių šokėjai – 4 klasės mokiniai Indrė Alionytė ir Justinas Pagirys nustebino profesionaliai atlikta Rumba ir Čia čia čia.

Konferencijos dalyvius pasveikino: LR Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Kaišiadorių rajono Meras Vytenis Tomkus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėja Rimutė Arlauskienė bei konferencijos organizatorių vardu sveikinamąjį žodį tarė Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ direktorė Eglė Raudeliūnienė.

Konferencijoje dalyvavo tiek kviestiniai lektoriai, tiek pedagogai – praktikai. Iš viso skaityta 17 žodinių ir demonstruoti 7 stendiniai pranešimai. Lektorių, pranešėjų išsakytos mintys skatino savianalizę, vertė permąsyti ir susisteminti asmeninius bei organizacijos, kurioje dirbame prioritetus, pažvelgti ne tik į ugdymo (-si) procesą, bet ir į vaiką kitu kampu.

Kaip žinia, niekas nevyksta šiaip sau. Kalbant apie konferencijos ištakas bei motyvus reikia paminėti kelis aspektus:

  1. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ išsikėlusi sumanios visuomenės viziją. Tačiau sumani visuomenė neįmanoma be sumanaus žmogaus. Kaip galėtume apibrėžti sąvoką „sumanus žmogus“? Ką ir kaip daryti, kad žmogus taptu sumaniu?
  2. Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija numato, jog visuomenė turi tapti veikli, solidari, nuolat besimokanti. Kiekvienas asmuo – atviras kaitai, kūrybingas ir atsakingas. Konferencijos metu mėginome atsakyti į klausimą: kokios terpės reikia, kad žmogus taptu atviras kaitai, kūrybingas?
  3. Geros mokyklos koncepcija. Dar kartą mėginome atsakyti „kas yra gera mokykla?“, „kas parodo, kad tai gera mokykla?“ „kokį žmogų ugdo gera mokykla?“, bet svarbiausia, kokių kompetencijų, įgūdžių, žinių reikia pedagogui, auginančiam atvirą kaitai, kūrybingą, nuolat besimokantį sumanios visuomenės pilietį?

UPC direktoriaus pavaduotojas Gražvydas Kazakevičius privertė iš naujo pasižiūrėti į Geros mokyklos koncepciją, kaip ją galime taikyti savo organizacijoje ir atsakyti sau pačiam – tai kas yra Gera Mokykla, kokie prioritetai, lūkesčiai, laukiami rezultatai veda mokyklos bendruomenę į priekį? Ar mes stengiamės tik reprodukuoti teikiamą vaikams informaciją, ar atveriame jiems visus įmanomus kelius, būdus, priemones saviraiškai, kūrybiškumui, kompetencijų ugdymui?

Dr. Ilona Valentinaitė išsakė pamąstymus apie kartų skirtumus ir panašumus. Daktarės nuomone, kiekviena karta kitokia savaip ir jau nuo akmens amžiaus buvo kartų konfliktai. Todėl teigti, jog Z ar Alfa karta kažkuo ypatingos – neteisinga. Buvo įdomus vadovėlio ir knygos vaidmens pateikimas. Kalbėta apie ugdymo (-si) metodus, jų istoriją ir svarbą procese, galimybes ir formas juos taikant bei konfiguruojant.

Karalienės Mortos mokyklos mokytojas Donatas Kubilius pademonstravo informacinių technologijų taikymą ne tik pamokoje, bet ir bendradarbiaujant visos mokyklos mastu. Pranešimo metu, konferencijos dalyviai turėjo galimybę patys išbandyti Aurasma ir Nearpod programas, kurios išplečia klasės ribas, vaiko ir mokytojo bendravimo galimybes.

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas vaizdžiai išsakė tėvų poziciją ugdymo (-si) proceso organizavimo labirintuose: ar švietimo sistema turi teisę „nupirkti bilietus visiems ugdytiniams vienu maršrutu, ar leisti kiekvienam nuspręsti pačiam kelionės tikslą ir tikslo siekimo būdą?“ Lektorius demonstravo darbų ir veiklų pasidalijimo galimybes tarp vaiko – pedagogo – tėvų. Jis pabrėžė, jog atsakomybė už ugdymo (-si) procesą turi būti paskirstyta tolygiai.

Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ komanda vaizdžiai pristatė trijų ugdymo (-si) pakopų, t.y. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio dermę atspindintį integralaus ugdymo planą „Vanduo“, kuris orientuojasi į ugdymą (-si) per tiriamąją veiklą, bandymus, stebėjimus ir t.t. Ugdymo plano „Vanduo“  simbolis – „piltuvėlis“, kuris reiškia: platyn ir gylyn. Vizija paprasta, t.y. padėti vaikams nuo 3 iki 11 metų mėgautis ugdymo (-si) procesu, padaryti jį patraukliu ir džiaugsmingu, plėsti vaikų kompetencijų ribas, skatinti jų kūrybiškumą, išmonę bei išnaudoti vaikų ilgosios atminties klodus.

Antrojoje konferencijos dalyje savo žodį tarė gausybė pedagogų – praktikų, kurie dalinosi savo sėkmės istorijomis, didžiavosi ugdytinių laimėjimais, jų darbais ir gebėjimais. Džiugino kolegų kūrybiškumas, išmonė, gebėjimas keistis kartu su vaiku, noras būti ne prieš, o šalia vaiko, demonstruojantis pedagogo gebėjimą būti partneriu, vyresniu draugu bei patarėju. Visada malonu būti su bendraminčiais ir bendražygiais, žmonėmis, iš kurių gali daug išmokti, pasisemti naujų idėjų.

Konferencijos refleksijos atlikta analizė leidžia teigti, jog tokio arba panašaus pobūdžio renginiai, kurių metu kalbame apie ugdymo (-si) proceso metodologiją, naudojamus būdus, priemones ir medžiagą – yra svarbi ne tik galimybe pasidalinti turimomis žiniomis, įvaldytomis technikomis, bet ypač svarbi ieškojimų – atradimų prasme, kai tarytum iš naujo randi ir atrandi vardan ko atėjai pas VAIKĄ ir nori būti jo gyvenimo dalimi.

Apibendrinant galima pasakyti:

  1. Atsižvelgiant į psichologinius Z ir Alfa kartų ypatumus, turime keisti požiūrį į ugdymo (-si) turino, naudojamų metodų, priemonių taikymą praktikoje. Šie vaikai laukia rezultato „čia ir dabar“, jiems nepatinka ilgi ir nuobodūs teorinės medžiagos dėstymai, tai vaikai, kurie save suvokia kaip pedagogo partnerį ir nepripažįsta autoritetų. Todėl tyrimai, bandymai, stebėjimai, kūrybinės užduotys juos įtraukia į ugdymo (-si) procesą ir daro jį patrauklesniu bei džiaugsmingesniu.
  2. Ugdant Z ir Alfa kartos vaiką nebūtina turėti naujausias laboratorijas, informacines technologijas. Būtiniausia sąlyga – sumanios visuomenės sumanus mokytojas: nuolat besimokantis, kūrybiškas, veiklus, veržlus ir atviras kaitai, gebantis išlaisvinti vaiko kūrybines galias, savirealizacijos potencialą, skatinantis nuolatinio mokymosi kompetenciją.

 

Straipsnį parengė:
Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“
direktorė Eglė Raudeliūnienė

Programa
Programa

 

Pranešimai
A.Briediene Laisve kurybai
A.Bucackaja Pamoka be vadovelio
A.Kunigeliene Zuvis ar meskere
A.Zaludiene Nebijokime issukiu
D.Kubilius Mokykla
D.Laukaitiene Tyrinejame medziagas
E.Cepuliene Say hello to the World
E.Poskeviciene V.Pigagiene Pamokos kitaip
G.Kazakevicius Gera mokykla
G.Vilkeliene Kiek gyvensi…
G.Vilkeliene Z karta
I.Mateliene Tabula rasa arba musu nerasyti vadoveliai
I.Valantinaite Z karta
L.Rasalskiene Teveliu itraukimas ugdomojoje veikloje
Z KARTA VAIKYSTES DVARAS